Žmonių santykiai - Forumas
GYVENIMAS BUVO, YRA IR BUS...
[ Новые сообщения · Участники · Правила форума · Поиск · RSS ]
Страница 1 из 11
Forumas » Beržanskių giminės kilmė » Žymūs giminės žmonės » Žmonių santykiai (Kalbamės apie žmonių santykius)
Žmonių santykiai
ANTanas Data: Sekmadienis, 2011-10-30, 22:39 | Pranešimas # 1
Vyriausias
Grupė: Administratorius
Įrašų: 2
Statusas: Atsijungęs
Tais laikais, apie 1914 metus žmogus praeidamas žmogų numaudavo kepurę ir pasisveikindavo krikščioniškai: vienas pasakydavo — „tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus", antras atsakydavo — „ant amžių amžinųjų amen". Kepurę maudavo ne tam praeinančiam žmogui, o dėl to, kad pasisveikinant buvo minimas Jėzus Kristus. Į svetimus namus atėjęs irgi šitaip pasveikindavo jo gyventojus, o tie jam taip pat atsakydavo.
Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, ši pasisveikinimo forma buvo pakeista į „garbė Jėzui Kristui" ir „per amžius amen". Bet neilgai šita pakeista forma beišsilaikė. Išstūmė ją iki tol tik žydų tevartota „laba diena", vėliau sutrumpėjusi į „labas". Šalia „labos dienos" atsirado „labas rytas", „labas vakaras" ir „laba naktis". Atsirado ir kitų, paprastesnių pasisveikinimo formų, kaip „sveikas", „sveikas gyvas", „sveikas drūktas" ir kitokių.
Specialios sveikinimosi formos buvo kai kuriems atskiriems atvejams. Pro pakelėje besidarbuojanti praeinant būdavo sakoma: „Dieve, padėk". Atsakymas būdavo: „Ačiū, ačiū". Jeigu svetimas žmogus ateidavo į namus tuo metu, kai visi sėdėdavo prie stalo ir valgydavo, pasisveikindavo jis šitaip: „Skalsink, Dieve". Atsakymas būdavo: „Ar atsinešei šaukštą?"
Ką manote Jūs apie dabartines sveikinimosi formas?


Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti - dar sunkiau.
 
Forumas » Beržanskių giminės kilmė » Žymūs giminės žmonės » Žmonių santykiai (Kalbamės apie žmonių santykius)
Страница 1 из 11
Поиск: