Žmonių santykiai - 30 Октября 2011 - Gyvenimas buvo, yra ir bus...
GYVENIMAS BUVO, YRA IR BUS...
Turinys
Skyriaus kategorij
Istorija [7]
Prisiminimai [2]
Genealogijos teorija [3]
Svetainės naujienos [1]
Žymūs giminės žmonės [4]
Statistika

Šiuo metu svetainėje: 1
Svečių: 1
Prisiregistravusių: 0
Pradžia » 2011 » Spalis » 30 » Žmonių santykiai
22:28
Žmonių santykiai
Tais laikais, apie 1914 metus, žmogus praeidamas žmogų numaudavo kepurę ir pasisveikindavo krikščioniškai: vienas pasakydavo — „tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus", antras atsakydavo — „ant amžių amžinųjų amen". Kepurę maudavo ne tam praeinančiam žmogui, o dėl to, kad pasisveikinant buvo minimas Jėzus Kristus. Į svetimus namus atėjęs irgi šitaip pasveikindavo jo gyventojus, o tie jam taip pat atsakydavo.
Nepriklausomai Lietuvai atsikūrus, ši pasisveikinimo forma buvo pakeista į „garbė Jėzui Kristui" ir „per amžius amen". Bet neilgai šita pakeista forma beišsilaikė. Išstūmė ją iki tol tik žydų tevartota „laba diena", vėliau sutrumpėjusi į „labas". Šalia „labos dienos" atsirado „labas rytas", „labas vakaras" ir „laba naktis". Atsirado ir kitų, paprastesnių pasisveikinimo formų, kaip „sveikas", „sveikas gyvas", „sveikas drūktas" ir kitokių.
Specialios sveikinimosi formos buvo kai kuriems atskiriems atvejams. Pro pakelėje besidarbuojanti praeinant būdavo sakoma: „Dieve, padėk". Atsakymas būdavo: „Ačiū, ačiū". Jeigu svetimas žmogus ateidavo į namus tuo metu, kai visi sėdėdavo prie stalo ir valgydavo, pasisveikindavo jis šitaip: „Skalsink, Dieve". Atsakymas būdavo: „Ar atsinešei šaukštą?"
Nebuvo papročio pasbarškinti į duris, atėjus į svetimus namus. Nebuvo nė reikalo, nes lodavo šunys, ir namiškiai pro langą matydavo ateinantį. Be niekur nieko atėjusysis darydavo duris ir eidavo į vidų. Įėjęs nusimaudavo kepurę ir pasisveikindavo. Kartais apeidavo visus paduodamas ranką, o kartais ir ne. Aplamai, senesnieji žmonės sveikindamiesi ranką padavinėti nemėgo. Jeigu kartais taip darė, nuo mados atsilikti nenorėdami, išeidavo jiems tai nevykusiai.
Suaugusieji sveikindamiesi į ranką bučiuodavo tik kunigui. Vaikai bučiuodavo ranką savo tėvams, seneliams, dėdėms bei tetoms. Kunigui į ranką bučiuodavo visi žmonės, be lyties ir amžiaus skirtumo. Toks visuotinis paprotys tebebuvo Didžiąjam karui prasidėjus. Po karo pradėjo jis nykti, o prieš nepriklausomybės galą jau tik moterys kunigui į ranką bebučiuodavo, ir tai jau nebe visos.

 

Aleksandras Pakalniškis. "Žemaičiai". 1977


Категория: Prisiminimai | Просмотров: 1103 | Добавил: ANTanas | Рейтинг: 0.0/0
Всего комментариев: 1
avatar
1 danutekasparaviciene • 22:40, 2016-06-02
Kokie čia išminties klodai!.. Įdomu, įdomu...
avatar
Prisijungti
Paieška
Kalendorius
«  Spalis 2011  »
PATKPŠS
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31
Naujienų archyvas
Svetainės draugai
  • Официальный блог
  • Сообщество uCoz
  • FAQ по системе
  • Инструкции для uCoz