Gaivinęs kunigaikščių dvasią - Giminės kilmės istorija - Straipsniai iš spaudos publikacijų - Straipsnių katalogas - Gyvenimas buvo, yra ir bus...
GYVENIMAS BUVO, YRA IR BUS...
Turinys
Skyriaus kategorij
Giminės kilmės istorija [6]
Statistika

Šiuo metu svetainėje: 1
Svečių: 1
Prisiregistravusių: 0
Pradžia » Статьи » Straipsniai iš spaudos publikacijų » Giminės kilmės istorija

Gaivinęs kunigaikščių dvasią
 

 
Giminės prie J.Beržanskio portreto: kairėje - vaikaičiai, dešinėje - dukra Minvydė, jos sūnus ir kita dukra Pojata
Autoriaus nuotrauka

 
  Paminėti Lietuvos valstybės, kultūros, Bajorų draugijos įkūrėjo Jono Beržanskio (1862 07 25-1936 07 12) gimimo 140-ųjų metinių į Kauno karininkų ramovės iškilmių salę atvyko Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos nariai ir jų vadovė Undinė Nasvytytė, giminės, artimieji, karininkai, kariūnai, mokytojai, amžininkai, pažinoję šį garbų žmogų. Pranešimą apie J.Beržanskio veiklą, gyvenimą ir meilę Lietuvai perskaitė Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos senatorius dr. Povilas Vitkevičius.
Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis išties buvo reikšmingas tautinio atgimimo ir vėlesniais metais. Dar 1921 metais išleistame "Lietuvos albume" tarp žymių Nepriklausomos Lietuvos didžiavyrių puikuojasi ir jo nuotrauka. Kitos albume paskelbtos žymių Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjų pavardės jau buvo garsios, jų gyvenimo ir amžinojo poilsio vietos įamžintos paminklais, o J.Beržanskio asmenybė plačiajai visuomenei ir tada, ir dabar mažai žinoma. Tai "Aušros", "Varpo" romantizmo atstovas, lietuviškųjų tradicijų propaguotojas, pirmojo tautinio atgimimo sąjūdžio dalyvis. Kildino save iš kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio, todėl asmens dokumente buvo įrašyta: Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis.
J.Beržanskis gimė 1862 m. rugsėjo 7 d. dabartinio Akmenės rajono Viekšnių valsčiaus Pluogų kaime. Augo didelėje ūkininkų šeimoje. Tėvai - Jonas Beržanskis ir motina Barbora Šiuipaitė - augino vienuolika vaikų.
Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, J.Beržanskis tapo slaptos mokinių bibliotekos vedėju, per pertraukas su broliu Liudviku vieni pirmųjų tarp gimnazistų pradėjo kalbėtis lietuviškai. Tais laikais tam reikėjo drąsos, nes tuometė Šiaulių gimnazija buvo rusinimo židinys, oficialiai vadinama "Šavelskaja mužskaja gimnazija" (Šiaulių vyrų gimnazija). Abu broliai mokėsi gerai, todėl 1875 metais net buvo įrašyti į vadinamąją aukso lentą. 1883 metais baigė gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universitetą. Kartu su broliu ten leido hektografuotą lietuvišką laikraštį "Žinianešis", o 1888 metais išvyko į Varšuvą studijuoti teisės. Kartu dirbo ir valstybės kontrolieriumi. Baigęs mokslus, ėjo mokesčių inspektoriaus pareigas Permės, Kuršo, Smolensko, Mogiliovo, Vitebsko gubernijose. Po 1918 metų, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J.Beržanskis dirbo Finansų ministerijoje, Vyriausiosios karo nuostoliams apskaičiuoti komisijos pirmininku. Kitais metais paskirtas Valstybės kontrolės Bendrosios revizijos departamento direktoriumi, Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės revizoriumi, Finansų ministerijos patarėju.
Beveik 30 metų ne tik dirbo valdiškose tarnybose, bet ir aktyviai dalyvavo tautiniame XIX a. pabaigos - XX a. pradžios atgimimo sąjūdyje. Į visuomeninę veiklą įsitraukė 1875 metais. Varšuvoje kartu su V.Kudirka dirbo Lietuvių studentų draugijoje. Peterburge rūpinosi, kad katalikų bažnyčiose pamaldos vyktų lietuvių kalba. J.Beržanskis palaikė glaudžius ryšius su J.Basanavičiumi, E.Volteriu. 1905 metais tapo Didžiojo Vilniaus seimo nariu, buvo vienas pirmųjų Lietuvių mokslo draugijos narių. Būdamas valdininku, dalyvavo įvairiose labdaros, švietimo, mokslo, kultūros draugijose.
Prieškariu aktyviai dalyvavo Lietuvos ir latvių vienybės, "Dainos", Lietuvių atgimimo draugijų veikloje, įkūrė Lietuvos bajorų draugiją, buvo jos pirmininkas.
Nenuilsdamas reiškėsi to meto spaudoje. Daug rašė istorijos, mitologijos, blaivybės, mokslo, prekybos klausimais. Kėlė dorovės išsaugojimo, lietuvių kalbos apvalymo nuo barbarizmų idėjas, rašė apie kunigą Vienažindį. Jo straipsnius spausdino "Varpas", "Ūkininkas", "Vilniaus žinios", "Aušra", "Lietuvos laikraštis". Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: K.A.Dagys, Vapsva, Keleivis, Kadagis, Kunigaikštis J.G.-B.Klausutis.
Pasišovė ištirti Beržanskių giminės genealogiją. Didelį įspūdį jam paliko tėvų pasakojimai, jog Beržanskių giminė kilusi iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio. Draugai ir net jo brolis Liudvikas tuo nelabai tikėjo, todėl J.Beržanskis siekė tą kilmę įrodyti dokumentais. Tuo tikslu net dvylika metų rinko istorinę,archyvinę medžiagą. Carinės Rusijos imperijos sąlygomis tai padaryti buvo gana nelengva. Rusų valdininkai visaip trukdė naudotis archyvais, o užgrobę valdžią bolševikai konfiskavo Mogiliovo, Vitebsko gubernijų J.Beržanskio dvaruose sukauptą medžiagą. Jau nepriklausomoje Lietuvoje J.Beržanskis savo paieškų rezultatus išspausdino šeimos genealogijos studijoje "Lietuvių heraldika". Šį darbą oficialiai patvirtino jo paties įkurta Lietuvos bajorų sąjunga ir notaras.
Išleido knygeles "Senovės lietuvių tikėjimas", "Ką reiškia žodis Krivių Krivis?", "Lietuvos banko valdybai ir visiems jo tarnautojams nulinkėjimas" (Kaunas, 1928 m.), "Atvaizdo kritikams atsakymas". Išdėstė savo pasaulėžiūros nuostatas, titulavo save "šviesiausiu kunigaikščiu Jonu Gediminu-Beržanskiu-Klausučiu". Nepriklausė jokiai politinei partijai, visomis jėgomis siekė atgaivinti bajorų luomą, todėl jo asmenybė kėlė to meto inteligentų susidomėjimą. Kauno karininkų ramovėje buvo plačiai pažymėtas J.Beržanskio 65-erių metų jubiliejus.
Tai J.Beržanskio iniciatyva 1930 metais visoje Lietuvoje buvo paminėtos Vytauto Didžiojo mirties 500-osios metinės. 1933-aisiais, šiam patriotui išeinant į užtarnautą poilsį, už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikos prezidentas A.Smetona apdovanojo J.Beržanskį LDK Gedimino ordino tėvūno laipsniu.
Iškilmingame minėjime prisiminimais apie savo garbų tėvelį pasidalijo J.Beržanskio dukros Minvydė ir Pojata, žurnalistas, bajorų senatorius Leonas Narbutas, Lietuvos bajorų vadovė, buvusi ilgametė Lietuvos radijo diktorė U. Nasvytytė. Visi kalbėjusieji labai gražiai papildė Lietuvos patrioto, pirmojo Atgimimo aktyvisto, romantiko portretą šviesių spalvų deriniais.
 
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas
2002"XXI amžius"


Источник: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021016/atmi_02.html
Категория: Giminės kilmės istorija | Добавил: ANTanas (2010-02-13) | Автор: Kazimieras DOBKEVIČIUS
Просмотров: 1226 | Рейтинг: 5.0/2
Всего комментариев: 0
avatar
Prisijungti
Paieška
Svetainės draugai
  • Официальный блог
  • Сообщество uCoz
  • FAQ по системе
  • Инструкции для uCoz